Avinų banda

“Ką veikiu savaitgaliais? Einu piketuoti.” - kodėl Lietuvoje negirdime tokių atsakymų į labiausiai pabodusį klausimą apie tai, kaip leidžiama savaitgalius?  Kodėl vietoje holivudinių kinų, boulingų ar kitų pinigų švaistymo atvejų nepasirinkus pastovėjimą šalia savivaldybės reikalaujant sutvarkyti apleistą miesto dalį? Grynu oru pakvėpuotume ir su draugais susitiktume..

Deja, Lietuvoje protesto akcijos yra retas ir nepopuliarus dalykas, priešingai tai net tampa sinonimu idiotiškai veiklai. Tokią nuomonę visuomenėje suformavo žiniasklaida plačiausiai nušvietusi kiekvieno ubagų kingo, hitlerjugendų ar kitų klounų piketus.

Tad dabar įsivyravo nuomonė, kad piketuoja tik klounai ar pensininkai. O argi lygis būt išvien su jais. Gėdijamės palaikyti plakatą, nes ką žmonės pagalvos? Ir tuo pačiu badom pirštais kitus, kurie bando reikštis ,kaip piliečiai ir į viešumą kelti problemas - “nejau tau tai tikrai įdomu ?”.

Lietuviai protingi žmonės, tad matyt taip ir turi būti.

Dar populiaru sakyti, kad iš sovietinių laikų
paveldėjome tokią blogą ydą - mąstymą, kad valdžia turi mums ką nors duoti, nes iš tiesų tai ji nieko neturi mums duoti. Va pavyzdžiui jei aš pasakyčiau, kad man nepatinka jog Lietuvos vyriausybė sudarydama biudžetą, tiek mažai skyrė lėšų vidaus apsaugai (policijai), tai man atsakytų, kad kvailas aš - “Dirbk stenkis, kaupk pinigus ir pasistatysi savo namą, pasisamdysi dešimtys apsaugininkų, kurie tave saugos ir nereiks tau jokios policijos”.  Skųstis negražu, patys kurkime savo nuostabius gyvenimus.

Lietuviai protingi žmonės, tad matyt taip ir turi būti.

Tačiau vėliau ar anksčiau ateina toks metas, kai suprantame, kad problemos vis dėlto egzistuoja. Ar alga per maža ar vaikų per daug, ar policija negera, ar už mokslą reikia mokėti. Na žodžiu nebegerai.

Tuomet mes pasiryžtame žengti savo patį drąsiausią žingsnį, kuris akimirksniu išspręs mūsų problemas i. Męs drąsus, protingi ir galingi, tad iš kart randame išeitį. Mes … išvažiuojame gyventi į užsienį. Eureka.

O gerai įsikūrus tenai galima pasikviesti į svečius kokį Lietuvos žurnaliugą ir jam pasakoti kokia bloga padėtis Lietuvoje - “Lietuvos valdžia nemyli žmonių, o va Airijos valdžia
myli mus. Čia gera gyventi, nes yra daug socialinių garantijų, Lietuvoje to nėra. Kokie mes laimingi, kad gyvename čia, o ne Lietuvoje, kur yra labai blogai”.

Gerbiami pamylėti Lietuvos emigrantai, norėčiau jums pabrėžti, kad
: NĖ VIENA VALDŽIA NEMYLI ŽMONIŲ
!!

Nei Arijos, nei Lietuvos, nei kokios Nigarakvijos, nei Ančiogalos ar kita, bet kokio pasaulio krašto valdžia nemyli ją išrinkusių ar jos teritorijoje gyvenančių žmonių. O kodėl turėtų? Vienintelis skirtumas tarp Arijos, kitų Vakarų Europos geras socialines garantijas teikiančių valstybių ir Lietuvos yra tai, kad ten žmonės priverčią valdžią jos mylėti.

Nes būtent ten žmonėms nėra keista savaitgaliais vietoje kino rinktis piketą už teisingesnius jų atžvilgių valdžios sprendimus. Protesto akcijos toks pat įprastas ten dalykas, kaip durys mašinoje.

Tarkime nepatiko Italijos oro uosto, geležinkelių  darbuotojams kas nors ir paskelbė streiką ir nebedirba. Žinoma, kad valstybėje chaosas, visi niekur negali skristi, vykti ir t.t. O kas jiems darbo? Kol nebus geresnių darbo sąlygų tol ir nedirbs. Kai kritiška situacija, nelabai kas besiginčys ir jų prašymai buvo nekartą patenkinti.

Lietuvos emigrantai bijodami savo šalyje imtis darbo reikalaujant  socialinių garantijų ar tiesiog geresnio gyvenimo pasirinko bailiausią būdą - naudotis kitų iškovotomis teisėmis.

Valdžia yra to rankose, kuris turi jėgą įtakoti kitus. Ir tą jėgą turi ne kokie Arguchikai, o mes PATYS.

Tarkime - visiems dabar nepatinka aukštojo mokslo reforma. Nu tai prašau jums išeitis - nuo rytdienos visi Lietuvos moksleiviai ir studentai atsisako eiti į mokyklas, tol kol nebus duotas pažadas neapmokestinti mokslo ar nepradėti reformos be iš anksto paruoštos strategijos. Valdžia būtų aklavietėje ir privalėtų tokį pažadą duoti.

Nenorite?

Tuomet ir toliau gyvenkime vergdami kokia pas mus bloga valdžia arba … važiuokime į užsienį.